Vilniaus katedros kapela: veikla, personalijos, repertuaras XIX amžiuje (el. knyga) (skaityta knyga) | knygos.lt

Aprašymas

„Vilnius, įdomus, daugiatautis kultūrinio gyvenimo centras, buvo ir vis dar yra neįminta mįslė istorijos mokslo kontekste. Jis lyg jungtis tarp įvairių tautų ir religijų. Lietuvos sostinė dažnai apibūdinama kaip tiltas tarp Rytų ir Vakarų, geografinių paribių ir imperijų sostinių. Vilnius visada turėjo daugiau nei vieną tapatybę, kurią nurodo jo pavadinimo polifonija: žydiškas Vilne, lenkiškas Wilno, prancūziškas Vilna, vokiškas Wilna, baltarusiškas Вільня ir lietuviškas Vilnius", – knygą pradeda Lietuvos muzikos istorikė dr. L. Budzinauskienė. Pažymėdama, kad XVIII–XIX amžių mūsų laikus pasiekė tik pavienės Lietuvos bažnytinės muzikos detalės, autorė iš Lietuvos bibliotekose išblaškytuose rankraščiuose, kūrinių sąrašuose, laiškuose, sąskaitose, inventorių knygose rastų duomenų dėsto fragmentų dėlionę, sukuriančią, anot jos, „pradžioj vos regimą, vėliau vis spalvingesnį ir patrauklesnį vaizdą".

Knyga apima platų tyrimo lauką, kurį veikė ne tik istorinės aplinkybės, bet ir nuolat kitusios Vilniaus vyskupijos ribos, po įvairias miesto bažnytines kapelas migravę muzikai ir natų rankraščiai. Kai kurie monografijoje aprašomi buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) muzikinio gyvenimo židiniai yra dabartinėje Baltarusijoje, bet anuomet tai buvo bendra geografinė-politinė erdvė.

Monografiją sudaro trys skyriai. Pirmame apžvelgiamas XIX a. muzikinis Vilnius, šio miesto vyskupija, parapijos, bažnyčios ir vienuolynai, prie jų ir seminarijos plėtotas muzikinis ugdymas. Antrame skyriuje pagrindinis dėmesys skiriamas muzikavimui bažnyčiose: aptariamos žymiausios bažnytinės kapelos, Vilniaus katedra ir joje muzikavę kolektyvai, bažnytinių kapelų repertuaras, iškilaus kompozitoriaus S. Moniuszko gyvenimas ir jo sakraliniai kūriniai, sukurti gyvenant Vilniuje. Trečiame skyriuje kalbama apie Vilniaus katedros kapelos repertuarą ir jo kūrėjus, pradedant vietiniais kompozitoriais mėgėjais, kapelos nariais ir baigiant F. Bobrowskio, A. Dankowskio, užsienio šalių kompozitorių muzika. Papildymuose – kapelų narių, instrumentų, natų sąrašai, sudaryti remiantis pirminiais šaltiniais.

Svarbų knygos priedą sudaro „Vilniaus katedros kapelos XIX a. muzikinių rankraščių teminis katalogas", kurio tikslas – pristatyti Vilniaus katedros kapelai priklausiusius ir iki mūsų laikų išlikusius muzikos kūrinių rankraščius.